- punduliuoti
- puñduliuoti, -iuoja, -iavo 1. tr. vynioti, vystyti: Tą vaiką puñduliuoja an tos lovos Jrb. Puñduliuok tu tą pirštą mamai Šmk. 2. refl. ilgai rengtis, ruoštis kur rišant daiktus, pundelius: Nesipuñduliuok taip ilgai, ruoškis greičiau! Jrb. 3. tr. velti, taršyti: Nepunduliuok linų, verpalų, bo jie patys susipunduliuos, t. y. susivels J. 4. intr. suktis kamuoliais, sūkuriais: Punduliuoja dūmai dz. | refl.: Rūkas punduliavosi rš. Melsvi dūmai punduliavosi ties kalnelio ketera Mš. Kaip tikra pasakų sekėja ji džiaugėsi besipunduliuojančiomis sniegulėmis Mš. | Mirtinai sukibę abudu kovotojai raitėsi, punduliavosi Mš. 5. refl. kraipytis: Per arimus nė nebandyk važiuoti su rugiais – labai punduliuojas, gali dar apvirsti Žvr. \ punduliuoti; išpunduliuoti; supunduliuoti; užpunduliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.